- lunguoti
- lungúoti, -úoja, -ãvo 1. tr., intr. Erž linguoti, kraipyti (galvą): Šimelis, eidamas keliu, išvien su galva lungãvo Jrk138. Juodu nieko neatsakė, bet lungavo su galva LC1880,48. Visi išjuokia, galvas lunguodami KN16. 2. intr. siūbuoti, linguoti (einant): Būtų gražus vaikinas, bet eidamas labai lungúoja Vrb. | Lungúoja paukščiai, lėkdami virtine, t. y. vienas galas eilios gervių, gulbių, laukinių žąsų pasikelia į aukštą, o antras pasileidžia žemyn J. 3. intr. linkėti: Visokio gero lunguoja Nm. \ lunguoti; atlunguoti; pasilunguoti
Dictionary of the Lithuanian Language.